Jau antrą kartą Kauno „Kito Varianto" komanda
suorganizavo kviestinių lektorių paskaitą, kuri vyko balandžio 22 dieną. Savo
patirtimi bei išmintimi su dalyviais dalijosi garsus Kauno dramos teatro
aktorius Ridas Žirgulis. Kaip pats jis juokaudamas sakė: „Esu 40-šimties metų,
todėl jau turiu būti ir žinomas, ir garsus". Jis vaidino lietuviškame seriale
„Nekviesta meilė", yra įvairių animacinių filmukų, tokių kaip „Tomas ir Džeris"
garsintojas, TV žaidimo „Švarūs pinigai" vedėjas.

Susitikimo atmosfera buvo įtin nuotaikinga nuo pat
pradžių ir aktorius R. Žirgulis pasakojimo metu perėjo visą savo gyvenimo
kelią. Šeimoje buvo vienas, kažkada gražiai piešė, o tėvas - skulptorius, todėl
buvo tikėtasi, kad dabartinis aktorius bus skulptorius arba tapytojas. „Mama
medikė, tokia daug arčiau prie žemės, ir ji pasakė, kad vieno „durniaus"
namuose užteks", - su šypsena kalba svečias, ir juokiasi, kad dabar turi du „durnius".
Ji kalbėdavo, kad aktoriaus duona nelengva, nes po spektaklio jo darbai gali
imti ir išnykit kaip dūmas. Tačiau jis ėjo į gyvenimą vadovaudamasis dideliu
noru. Kaip aktorius save prisimena, jau nuo darželio laikų jis skaitydavo
eilėraščius. Paauglystėje, kai rūpėjo kiemo draugai ir merginos, mama jį
kažkaip priversdavo žiūrėti spektaklius. „O Kauno dramos teatras tuomet buvo
aukštame lygyje, - prisimena Ridas Žirgulis, - visi aktoriai buvo labai
aukštame lygyje, o žmonės turėjo dirbti naktimis, kad gautų bilietus į teatrą".
Kadangi pašnekovo tėvas - menininkas, pažįstamas su garsiais aktoriais, jis
turėjo galimybę pamatyti visas spektaklių premjeras. Norom nenorom jis
žiūrėdavo spektaklius, o vėliau tai virto dideliu noru lipti į sceną, galbūt
suvaidinti geriau. „Noras noras noras" - pabrėžia svečias. Tačiau  tai nėra lengva, nes vien šypsenos neužtenka.
Ridas Žirgulis yra KTU teatro vadovas ir pasakoja, kad vaidyba yra sunkus
darbas. Reikia perduoti ne tik žodžius, kuriuos galima išreikšti linksmai,
liūdnai, piktai, bet ir mintį, o tai ir yra vaidyba.

Buvo jo gyvenime ir sporto, ir literatūrinių
mėginimų, tačiau jis liko ties savo dideliu noru ir nuvyko į konservatoriją, į
Vilnių. Nepažinojo jis nei režisierių, nei babyčių dėstytojų, nežinojo, kas tas
etiudas, ir su kuo jis valgomas, bet atranką praėjo. Norinčių buvo daug, tik
galinčių mažai. „Nors didelis noras yra visa ko pagrindas, reikia ir sugebėjimų
pasiekti, ko trokšti" - mano Lietuvoje žinomas aktorius. O atranka buvo sunki
tik pirmame ture, kai jis spontaniškai suvaidino situaciją iš savo gyvenimo,
susijusią su sportu. Antrame ture buvo lengviau, nes dėstytojai noriai padėjo,
„ne taip, kaip muzikos akademijoje, kai po tavo dainos pasako ačiū, varantį
žmogui vėžį, ir tada jau belieka laukti, kas bus" - visą salę prajuokina
šmaikštusis vakaro svečias. O trečias turas praėjo lengvai, nes priimti buvo
visi, kurie gabūs. Ir paskaitos įdomios vykdavo, o po 4 metų visi kursiokai
patekdavo į aktorių turgų. Teatrų vadovai ateidavo ir rinkdavosi, kviesti tave
pas save, ar nekviesti.

Kaip jis atvyko į Kauną? Tiesiog pakeitė vieną
aktorių, o jo darbas teatro vadovui patiko: jis buvo naujas vėjas trupėje. R.
Žirgulis pasiliko.Dabar jis piktinasi, kad per daug aktorių konservatorija
„gamina, štampuoja", nes jie prasigeria arba šiaip mėgina ką sugalvoti, tampa
mėgėjais. Seniau atranka buvo griežtesnė, o jam labai pasisekė: Kauno dramos
teatre jis buvo jauniausias, ir kiti patikėjo, kad jis kažką gali. Nors teko
vaidinti ir rimtas roles, ir vaikiškuose spektakliuose zuikučiu stragsėti,
dabar jo repertuaras mažesnis, bet vaidmenys rimtesni. O vaikiški spektakliai
aktoriui davė daug naudos, nes sunkiausia išlaikyti vaikų dėmesį. „Jeigu vaikas
žiūri ir klauso, vadinasi tu turi talentą. Jeigu jis klausia močiutės, kur
saldainiai, vadinasi, gali lipti nuo scenos. Aš taip save pasitikrinau" -
patirtimi dalijasi Ridas Žirgulis. Tais laikais vakaro svečias ir pagyrimų
gaudavo, nors tai labai retas reiškinys. Nes kai spektaklis geras, visi sako,
kad tai geras režisieriaus darbas. Kai spektaklis blogas, visa kritika tenka
aktoriams. Tačiau jis pajėgė atnešti novatoriškumo ir pelnyti nuopelnų, nes,
anot aktoriaus, kiti jau buvo pavargę, išsisėmę, o jis atėjo su didžiuliu noru.
Tai ir lėmė jo sėkmę.

Kai baigi konservatoriją, turi labai daug
energijos, ir atrodo, kad viską moki. Kaip Šapranauskas buvo sakęs Ridui
Žirguliui: „Na, baigei studijas, jau viską dabar žinai, ar ne? O dabar viską
pamiršk ir pradėk nuo pradžių". Kurso metu pašnekovas buvo pripratęs prie savo
grupės narių ir jie vienas kitą išnaudodavo vaidybai. Tačiau patekus į naują
aplinką reikia arba taikytis, arba bandyti kažką naujo. Visi ABC turi būti
užmiršti arba pakoreguoti. Tada daugelio animacinių filmų įgarsintojas suprato,
kaip iš tiesų reikia vaidinti ir būti sėkmingu aktoriumi. Svarbu norėti, turėti
profesionalumo ir vaizduotės. Tada galima netgi blogame spektaklyje būti labai
geru aktoriumi.

Į televiziją aktorius taip pat pateko iš didelio
noro. Nuo jaunystės jam patikdavo atpasakoti animacinius filmukus įvairiais
balsais. Tačiau praėjęs atranką, karjerą televizijoje pradėjo nuo gerųjų
meksikietiškų serialų personažų, kai tik serialai buvo prasidėję, ir buvo neaišku
apie ką, kodėl jie šneka. Tada jis pabandė įgarsinti animacinį filmą. Jo
įrašą-bandymą įrašė, o prodiuseriams jo bandymas patiko ypatingai. Dar negrįžus
iš studijos, jis jau sulaukė skambučio, kad turi didžiulį talentą ir jiems
aktoriaus reikia. Taip jau 15 metų jis „burbuliuoja" kaip koks antinas, ar
tarakonai iš animacinio filmo „Ogis ir tarakonai". Įgarsindamas filmus aktorius
trokšta žiūrovų, jam reikia, kad jo klausytų, kritikuotų, padėtų tobulėti.
Serialuose atsidūrė, kaip mano pats aktorius, taip pat iš didelio noro, nes
vaidindamas spektakliuose jis labai norėjo būti filmuojamas. „Galbūt tai
atsitiktinumas, kad pradėjau filmuotis serialuose, tačiau tikiu, kad didelis
noras materilizuojasi, o jeigu pradedi abejoti, viskas sugriūva" - šypsodamasis
samprotauja Ridas Žirgulis. Kadangi nuo vaiksytės susitikimo svečias svajojo ir
labai norėjo būti aktoriumi ir įgarsinti animacinius filmus, jis sakosi, kad
gyvenime daro tai, kas jam iš tikrųjų patinka.

Neringa Kasparaitytė