Šių metų kovo 6 dieną gausus Kauno nevyriausybinių organizacijų būrys susirinko VDU salės foje surengtoje NVO mugėje, kurios devizas – „Nesamanok – išlik sąmoningas!”.
Prasidėjęs pavasaris atspindi mugės organizatorių šūkį – vaikai, jaunuoliai ir vyresnio amžiaus žmonės buvo kviečiami išlįsti iš patogaus neveiklumo ir pradėti aktyvų, veržlų gyvenimą, prisiimant atsakomybę už savo ir kitų gerovę. Pasirinkimas, į kurį taką pasukti didelis: mugės metu savo veiklą pristatė Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės, VŠĮ „Kitas variantas”, Labdaros ir paramos fondas „Sparnai gyvenimui”, Gyvūnų globėjų asociacija, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno komitetas, JCI Kaunas, Kauno Rotaract klubas ir daugelis kitų organizacijų.
Mes iš NVO, tai kas gi mes tokie?
Šeštadienio rytas, salėje šalta, tačiau susidomėjusių NVO muge netrūksta. Aplink iškabinėti margaspalviai plakatai, ant stalų daugybė lankstinukų, skrajučių, kontaktinių nuorodų. Kiekvienas, atvykęs į mugę, gali lengvai susirasti sau patinkančią ir saviraiškai tinkančią veiklą.
Renginiui prasidėjus Nijolė Rudgalvienė – Lietuvos ir Kauno miesto politinė ir visuomenės veikėja – sveikina visus susirinkusius ir linki itin kūrybingo darbo. Taip pat ji priduria, jog „NVO – upė, gelmė, į kurią nerti verta”. Panardyti nusprendėme ir mes – VŠĮ „Kitas variantas” savanoriai. Pasidomėjome kiekvienos mugėje dalyvavusios organizacijos veikla, apsikeitėm kontaktais, galbūt ateityje tapsime partneriais? (Net rašant norisi šypsotis, kad organizacijos buriasi bendrai veiklai).
Kiek vėliau vyko kiekvienos organizacijos prisistatymas. Mugės dalyviai ir svečiai susipažino su organizacijų veikla, vykdomais projektais. „Jei tik būčiau žinojusi, ko noriu dvyliktoje klasėje”,- taip prasideda „Kito varianto” organizacijos prisistatymas. Raktas paprastas, tik ne visi jį suranda. Norint geriau save suprasti, atskleisti vidinį potencialą ir tapti laimingais, pilnaverčiais ir sėkmingais visuomenės nariais, reikia išsiugdyti savybes ir gebėjimus, kurių dėka neįmanoma tampa įmanoma. „Kaip tai padaryti? Ateik į mūsų lektorių vedamas paskaitas asmenybės tobulėjimo tema savo mokykloje ir daugiau nebeklaidžiok”,- agituodamas veiklų jaunimą kalba vienas iš organizacijos savanorių Eimantas Tauklys. Taip pat trumpai pristatydamas, ko mes siekiame, jis duoda peno mintims.
Nuomonės
Nusprendėme sužinoti, ką jaunuoliai yra girdėję apie mūsų organizaciją. Trys jaunos merginos – puikus variantas! Tik ne taip puikiai besijaučiame, kai į klausimą „Ką esate girdėjusios apie organizaciją „Kitas variantas” jos atsako, kad nieko. VISIŠKAI NIEKO (pabrėžiamai). Rankų nenuleidžiam. „Jeigu mūsų lektorius atvažiuotų į jūsų mokyklą, lankytumėte asmenybės ugdymo paskaitą?”. Panelės vienareikšmiškai atsako, jog taip. Jos džiaugiasi, kad mes tokie esame, nes, anot jų, mokyklose trūksta veiklos, kuri įtauktų jaunuolius į kažką įdomaus ir naudingo. Taip pat sako, jog neprieštarautų, jeigu asmenybės ugdymo paskaita būtų privaloma, nes taip nemotyvuoti žmonės būtų pastūmėti kažkokiai veiklai. „Nevyriausybinių organizacijų Kaune yra pakankamai daug, tačiau daugelis jų pogrindyje, nepakankamai publikuojamos”, – su nusivylimo išraiška sako septyniolikmetė Dovilė iš „Varpo gimnazijos”. Ji priduria, kad reikia kuo įvairesnio pasirinkimo gyvenime, kuo daugiau NVO mugių, nes girdėdami, matydami ir rinkdamiesi žmonės ugdo nuomonių įvairovę. Paklaustos apie asmeninius tikslus, panelės daug neatvirauja, tik pabrėžia: „Kai tikslas svarbus, nepaisai jokių kliūčių. Stengiesi eiti, nes turi finišą ir žinai, kad tau reikia jį pasiekti”. Taip pat visos įsitikinusios, kad trumpalaikiai tikslai atveda į ilgalaikių planų realizavimą. „Po truputį, po žingsnelį ir, žiūrėk, jau tavo tikslas pasiektas!”, – šypsosi Justina ir Deimantė (16 metų iš „Varpo gimnazijos”). Labai įkvepiančiai gimnazistės atsako į klausimą, ar viskas žmogui įmanoma. „Jeigu labai nori, įmanoma viskas, tik kelnių per galvą niekada nepavyks užsimauti. Kai kažko labai sieki ir gyveni, dirbi vardan savo tikslo, tau padeda net pati aplinka. Tereikia tuo patikėti”.
Kristina, Romerio universiteto organizacinės psichologijos pirmo kurso magistrantė, džiaugiasi, kad Lietuvoje yra organizacijų, kurios padeda jaunuoliams suprasti tai, ko jie iš tikrųjų nori. Ji viliasi, kad „Kito varianto” įdėja visose mokyklose dėstyti asmenybės ugdymo paskaitą bus įgyvendinta, nes, anot jos, vaikus dažnai viena ar kita linkme nukreipia tėvai. „Būtų naudingiau, jeigu jaunimas, klausytų pasakojimų iš patirties, ir pats rinktųsi, ko gyvenime nori”,- mano pašnekovė. Ji priduria, kad mokyklose yra vykdomos klasės valandėlės, psichologai veda pamokas, tačiau tam skirtas laikas išnaudojamas prastai. Jeigu šių valandų metu vaikai atlikinėtų savęs įvertinimo testus, žaistų situacinius žaidimus, tai būtų ne tik įdomiau, bet ir daug naudingiau. Jie imtų svajoti, kurti planus, išsikeltų tinkamus tikslus. Pati Kristina sako, jog tikslus susiskirsto į mažas dalis, siekiamybes, kurių įgyvendinimas ir veda link tikslo įgyvendinimo. O tikslai prasideda nuo svajonių. „Kas yra laimė? Tai išsipildžiusios svajonės, apskritai, jautimas, kad gyveni. O aš gyvenu”,- su plačia šypsena veide džiaugiasi kalbinta psichologė.
Dalyvauti (ne)verta
Abejones dėl dalyvavimo NVO veikloje padėjo išsklaidyti mugės metu vykusi nuomonių dvikova „Dalyvauti (ne)verta”, kurioje savo nuomone dalijosi Kauno miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė ir debatų moderatorė Laura Ramanauskaitė – Stašiauskienė, taip pat teigiančioji pusė – Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentas Donatas Juodpusis, Kauno socialinių NVO sąjungos vadovė Liuda Butkevičienė ir Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Romas Aikevičius. Bei neigiančioji pusė – Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas Mantas Gerdauskis, AB „Kauno kranai” pardavimų vadovas Paulius Lukševičius ir Mykolo Romerio universiteto debatų klubo narys, Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetų studentas Justas Randis.
Debatų moderatorė Laura R. S. teigia, kad dalyvauti NVO veikloje verta, nes asmuo ugdosi dvasiškai ir ugdo savo lyderio savybes, todėl vėliau yra lengviau įsilieti į darbo veiklą. Jai pritaria ir D. Juodpusis: „Žmogus, praktiškai atlikdamas įvairias veiklas, kaip renginių organizavimą, ugdo savo sugebėjimus ir kompetencijas”. Jis mano, kad dalyvavimas NVO ugdo atsakomybę, padeda įgyti bendravimo įgūdžių, patenkinamas savirelizacijos poreikis. Teigiančioji pusė mano, kad mes esame savo gyvenimo šeimininkai ir tik nuo mūsų atkaklaus darbo ir pastangų priklauso, kokią ateitį susikursime sau ir kitiems.
Neigiančioji pusė kalba apie laiką, kurį savanoris atima iš šeimos ir draugų, apie vietą, kurią atima iš norinčio dirbti ir užsidirbti. Vėliau retoriškai klausia: „Kas geriau, visuomeninė veikla, ar nauja papildoma kalba? Kas geriau, atėjus pas darbdavį – plakatų kabinimo patirtis ar vienos papildomos užsienio kalbos mokėjimas? Laiko sąnaudos tokios pat”. Susimąstymo vertas argumentas, ypač, kai yra pridedama, jog galbūt geriau įsigyti kokį sertifikatą užuot kalbėjus apie savirealizaciją organizacijoje, kurioje savanorių aktyvumo ne taip ir reikia? Anot neigiančiųjų, kuo daugiau pasieksime gyvenime, tuo naudingesni būsime NVO. „Pinigai – naudingumo visuomenei rodiklis, tai gal verta pagalvoti?”- klausia Justas R. Donatas Juodpusis ir Liuda Butkevičienė vis dar nesutinka su neigiančiųjų argumentais ir pabrėžia, kad pinigai turi būti, tik priemonė tikslui pasiekti, o ne galutinis tikslas. Ir priduria, kad moralė yra brangesnė ir už pinigus. Debatai vyko labai aktyviai, visos nuomonės buvo įtikinančios, o dalyviai itin ryžtingi. Tiek teigiančioji, tiek neigiančioji pusės pateikė daug argumentų, kodėl verta ar neverta dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, bet, vis dėlto, nuomonių dvikovos pabaigoje buvo priimta išvada, kad dalyvauti NVO yra verta.
Neringa Kasparaitytė
