„KITO VARIANTO” LEKTORIŲ MOKYMAI

Kovo 27 dieną „Klaipėdos” viešbutyje vyko oratorystės mokymai daliai Vilniaus „Kito varianto” lektorių, kuriuos vedė „ToastMasters” klubo nariai, akcentavę oratorystės ir viešojo kalbėjimo įgūdžių tobulinimo svarbą šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Mokymai prasidėjo trumpu „ToastMasters” lektorių prisistatymu, po kurio buvo galima teigti, kad diena tikrai nepraeis veltui ir bus galima daug ko išmokti.
Klubas „ToastMasters” yra 85 metus Pasaulyje veikianti lyderystės ir viešojo kalbėjimo tobulinimo organizacija, kurią renginio metu reprezentavo web konsultantas Vladas Sapranavičius, žurnalistė Ginta Gaivenytė, teisininkas Andrius Kalesnykas, žurnalistas ir rašytojas Dainius Kinderis, bankininkas Aivaras Ivaškevičius bei vienas geriausių Lietuvos rinkodaros specialistų Remigijus Gineitis.
Skirtingai nei daugelis mokymų, šie prasidėjo nuo praktinės užduoties, vadinamos „Ekspromto sesija”. Užduoties esmė – tik sužinojus kalbėjimo temą, pristatyti minutės trukmės pranešimą ta tema. Dalyviams teko atsakyti į tokius klausimus kaip: „Kur yra pasaulio kraštas?”, „Kas būtų, jei laikrodžiai suktųsi į kitą pusę?”, „Kiek kainuoja vienas kilogramas laimės?” bei daugelį kitų. Visų dalyvių kalbas įvertino „ToastMasters” atstovai, nepagailėję naudingų patarimų, kaip būtų galima tobulinti savo kalbą. Pavyzdžiui, viena iš Gintos pasiūlytų patarlių kalbos aiškumui lavinti: „Putputerleckiai Burbiškėse buvo, Burbiškėse ir pati Putputerleckienė gimusi”. Po šių komentarų sekė keletas žaidimų grupėse, vėliau – bendras improvizacijos žaidimas.
Dainius Kinderis pristatė penkis pagrindinius aspektus, kuriais apibūdinama kūno kalba: gestai, stovėjimo poza, judėjimas, veido išraiška, akių kontaktas. Pastarajį reikia kontroliuoti, nes, užsitęsęs per ilgai, jis verčia žmogų jaustis nejaukiai, per trumpai – klausytojas jaučiasi apgaudinėjamas. Kūno kalba labai priklauso nuo tautybės: yra tautų, galinčių susikalbėti vien antakiais, yra tautų, kurių atstovai parodo 160 gestų per minutę.
Remigijus Gineitis mūsų lektoriams atsakė į klausimą „Kas yra svarbu kalbai?”. Jo teigimu, svarbu nusistatyti tikslą (norima informuoti, įtikinti, pralinksminti ar net įkvėpti), tuomet visa kita priklauso nuo stiliaus, tempo, kalbos gausumo. Gerai būtų išmokti gražią pirmają frazę (tai gali būti citata ar klausimas), taip pat paskutinę frazę ir jų nekeisti. Dar lektorius išmokė, kaip nepastebimai grįžti prie pamirštos minties. Didelė tikimybė, kad pristatymo metu pamatysite susižavėjusių žvilgsnių, tačiau nederėtų apsistoti ties jais, visa publika turėtų gauti kažkiek dėmesio. Esant jauduliui savo mintis derėtų nukreipti kitur – pavaikščioti ar šiaip pajudėti.
Ginta Gaivenytė susirinkusiems papasakojo apie žodžių reikšmę kalboje, tuo pačiu teigė, jog oratorius turėtų būti visiškai tuščias prieš auditoriją, neturėtų nieko slėpti, išlieti emocijas, kitaip sakant, būti savimi. Pagrindinis improvizacijos principas – improvizuojant viskas vyksta spontaniškai, todėl tai puikios pratybos prieš šnekant ekspromtu. Žaisdami linksmus žaidimus, lektoriai turėjo galimybę išbandyti save improvizuojant.
Antroje mokymų dalyje Aivaras Ivaškevičius akcentavo, jog nedera pradėti kalbos nuo atsiprašymo, taip pat pristatė pagrindinius kalbos struktūros principus. Ginta pasakojo apie žodyno svarbą kalboje, rekomendavo vengti svetimybių. Taip pat vertėtų iš savo kalbos išmesti žodį „ne”, be kita ko, šnekėti vaizdingai, paprastai ir taisyklingai. Įgytas žinias lektoriai užtvirtino žaidimo forma. Teorinę dalį užbaigė Vladas Sapranavičius, papasakojęs apie temos ištyrinėjimą ir vaizdinių priemonių panaudojimą. Pranešimas buvo sutiktas su didele juoko doze, power point prezentacijose parodytos visos klaidos, kurių derėtų vengti, ir patarimai, kokius efektus ar vaizdines priemones naudoti.
Mokymus pabaigė pasiruoštų kalbų pristatymai, kurių metu lektoriai galėjo pritaikyti visas žinias, sukauptas tą dieną. „ToastMasters” lektoriai jas įvertino. Dalyviai džiaugėsi pasisėmę tiek praktinių, tiek teorinių žinių, kurias galės panaudoti savo dėstomų paskaitų metu.