Labai lengva kam nors mestelti žodžius „Tu tik tikėk tuo ir pasieksi. Svarbiausia – nepasiduok“. Tačiau kaip atsiginti nuo dvejonių, kurios laipioja tavo kūnu, skverbiasi į vidinį pasaulį, grumiasi su tavo siekiais? Koks ginklas prieš visa tai?
Ogi labai paprastas. Apatija. Taip, taip, apatija. Nekreipk dėmesio į savo žlugdančius klausimus, nesipriešink ir leisk jiems tiesiog būti. Neradę vietos, kur įsitvirtint, jie pasitrauks.
Kad būtų aiškiau, turiu paminėti smulkią detalę apie save…
Aš turiu „ydą“. Galbūt tai ir ne pats tinkamiausias žodis apibūdint, ką turiu omeny, nes jis nuskamba neigiamai, tačiau kol kas palikime jį taip, kaip yra. Matote, manoji „yda“ yra ta, jog užsimanau išmokti įvairiausių dalykų, vienas su kitu visiškai nesusijusių. Norite pavyzdžių? Prašom. Kartą į galvą šovė mintis išmokt žongliruot. Gal aš buvau ką tik grįžęs iš cirko pasirodymo, o ga
l pamačiau kažką panašaus per televizorių, tačiau, kad ir kaip ten būtų, mano vaizduotėje įstrigo mikliomis rankomis mėtomi kamuoliukai. Save gerai pažinodamas supratau, kad šis noras išnyks tiktai vieninteliu atveju – jeigu aš jį įvykdysiu. Nekėliau sau didelių reikalavimų, žongliravimas trimis kamuoliukais mane visiškai patenkins, pasakiau sau. Pora savaičių mėčiau golfo kamuoliukus (kurie patogiai pasitaikė po ranka) į orą, iš pradžių jie, atsitrenkdami vienas į kitą, nuskriedavo į šalis. Tačiau kuo ilgiau treniruodavausi, tuo rečiau kamuoliukai susidurdavo. Neilgai trukus aš taip tvirtai įtikėjau savo žongliravimo sugebėjimais, jog atėjęs į virtuvę, kur mama ruošdavo valgyt, galėdavau pradaryt šaldytuvą, išimt tris vištos kiaušinis, ir pasipuošęs pasididžiavimo šypsena parodyt išmoktą „triuką“. Man tada buvo šešiolika metų, ir dabar, būdamas dvidešimt dvejų, aš vis dar atsimenu, kaip žongliruot. Tai man įsikalė kaip ir važiavimas dviračiu – vieną kartą išmokai, ir niekada neužmirši.
Bet kokia gi nauda iš mano tokio neįprasto „sugebėjimo“? Ar aš užaugęs žadu tapti klounu? Tikiuosi, kad ne. Tačiau pažvelkime į šį klausimą atidžiau, ne atsainiai permeskime akimis per paviršių ir numokime ranka, o pasiknaisiokime šiek tiek giliau. Mano paaugliškoje galvoje užgimė noras išmokt žongliruot, ir, nors iš pradžių nesisekė, aš įdėjau pastangų ir per porą savaičių galėjau mėgautis savo sekmės vaisiais. Man to dar iki galo nesuvokiant, pasąmonėje užsifiksavo labai paprastas, tačiau galingas gyvenimo principas – jeigu tavo noras yra lydimas užsispyrimo ir nepagaili įdėt darbo, tave visą laiką lydės sekmė.
Jeigu tavo noras yra lydimas užsispyrimo ir nepagaili įdėti darbo, tave visą laiką lydės sekmė.
Bėgant metams, kartu su mūsų kūnais ir sielomis auga ir mūsų norai bei siekiai. Tad nenuostabu, kad perkandęs žongliravimo „meną“ aš, kaip aikštingas vaikas, užsimaniau kažko sudėtingesnio. Kad išmokčau aklajį spausdinimą kompiuteriu, prireikė ne dviejų savaičių, o pusės metų. Bet čia jau kita istorija…
Siekiant tikslo labai padeda užsirašyti jį ant popieriaus lapo, dar geriau – užsivesti sąsiuvinuką, kuriame nevaržomai leidi sau dėstyti planus ir siekius. Visą laiką nurodyk laiko tarpą, iki kada tu juos nori įgyvendinti. Po savaitės? Po mėnesio? Po pusės metų? Svarbiausia – užsibrėžti realų tikslą ir jo įvykdymo laikotarpį.
Paskubėsiu perspėti, perskaitę mano žodžius nešokite versti kalnų ar džiovinti upių. Save turite pratinti po truputį: kaip kad ir pirmą kartą į sporto klubą atėjęs žmogelis neužsiverčia poros šimtų kilogramų štangos, taip ir jūs neskubėkite – kitaip pasitempsite. O po „traumos“ pakilti į kovą bus daug sunkiau.
Siekiant tikslo labai padeda užsirašyti jį ant popieriaus lapo. Svarbiausia – užsibrėžti realų tikslą, jo įvykdymo laikotarpį ir veikti 
Tad ko Jūs laukiate? Naujųjų metų? Kad galėtumėte kurti rezoliucijas ateinantiems metams ir laužyti jas vieną po kitos?
● Šiandien yra diena, kai Jūs galite iš lentynos išimti knygą, kurią visada norėjote perskaityti;
● šiandien yra diena, kai Jūs surūkysite paskutinę cigaretę, nes norite senatvėje pamatyti savo augančius anūkus;
● šiandien Jūs pradėsite sportuot;
● šiandien… yra ta diena, kada Jūs patrauksite į kelionę savo tikslų link.
Kai susidursite su sunkumais ar sudvejosite, pasitelkite apatijos ginklą. Numokite ranka į žlugdančius klausimus. Patikėkit, jeigu išliksite prie nustatyto tikslo, vieną dieną apsidairysite ir negalėsite patikėti, kokį ilgą kelią nukeliavote. Vien dėl to jausmo verta kažko siekti.
Andrius Bubėnas
www.bubenas.lt
“Kitas variantas” lektorius ir magiškų triukų virtuozas
