Dvidešimt metų naudojau tą patį kvapą. Ne todėl, kad jis buvo tobulas, o todėl, kad bijojau eksperimentuoti. Parduotuvėje visos tos lentelės su šimtais buteliukų keldavo tik sumaištį, pardavėjų rekomendacijos dažniausiai atitikdavo tai, ką reikėjo parduoti, o ne tai, ko man reikėjo. Visa tai pasikeitė visiškai atsitiktinai – ir dabar, žiūrėdama atgal, matau, kad problema buvo ne pasirinkime, o mano požiūryje į jį.
Pirmasis eksperimentas prasidėjo nuo draugės rankos
Kartą kolegė atėjo į darbą neįprastai kvepėdama. Ne tais įprastais saldžiais vaisiniais tonais, kuriuos užuodi kiekvienoje moterų kompanijoje, o kažkuo giliu, šiltu, tarsi aksominiu. Paklausiau, kas tai. Ji nusijuokė ir pasakė, kad tai arabiški kvepalai, kuriuos užsisakė internetu, ir kad jie kainavo mažiau nei jos ankstesnis „Zara” buteliukas.
Tą vakarą pirmą kartą pradėjau domėtis rytietiška parfumerija. Ir supratau, kad visą gyvenimą buvau įstrigusi vienoje mažoje kvepalų pasaulio dalyje, kai šalia egzistuoja visas kontinentas aromatų, apie kuriuos nieko nežinojau.
Mėginėlių maraton: nuo udo iki vanilės
Pradėjau nuo to, kad užsisakiau kelis mėginėlius. Pirmieji buvo per sunkūs – intensyvus udas man pasirodė per daug drąsus kasdieniam naudojimui. Kiti buvo per lengvi – nespėjau išeiti iš namų, o kvapas jau buvo dingęs. Trečias, ketvirtas, penktas bandymas – kiekvienas priartino prie supratimo, ko iš tikrųjų noriu.
Proceso metu suvokiau svarbų dalyką: originalūs arabiškų kvepalų aromatai pasižymi tokia kvapų įvairove, kad kiekvienas žmogus tikrai gali rasti savo. Čia nėra vieno standarto – yra ir gaivių citrusinių kompozicijų, ir sunkių medieniškų, ir saldžių gurmaninių, ir elegantiškai gėlinių. Reikia tik kantrybės ir noro bandyti.
Tas momentas, kai supranti – štai jis
Po maždaug dešimties skirtingų bandymų atėjo vienas kvapas, kurį uždėjau ryte ir visą dieną gaudžiau save pagalvojant: „Kaip gerai kvepu.” Tai buvo orientalinė kompozicija su vyšnių akordais viršuje, rožės ir jazmino širdimi ir šilta vaniliška baze. Ne per saldus, ne per sunkus – kažkur toje tobuloje pusiausvyroje, kai kvapas jaučiasi kaip antroji oda.
Kolegės iškart pastebėjo pokytį. „Kuo kvepi?” – klausė viena po kitos. Kai pasakiau pavadinimą ir kainą, reakcija buvo vienoda: nuostaba. Nė viena nesitikėjo, kad toks kvapas gali kainuoti mažiau nei trisdešimt eurų.
Vėliau sužinojau, kad tai buvo Lush Cherry Fragrance World – orientalinis unisex aromatas, kurio kompozicija artima vienam garsiam vakarietiškam kvapui, tik sodresnė ir ilgiau besilaikanti. Bet tuo metu man nerūpėjo pavadinimai ar palyginimai – tiesiog žinojau, kad radau savo kvapą.
Ko išmokau per šią kelionę
Svarbiausia pamoka – nereikia bijoti keisti įpročių. Dvidešimt metų naudojau tą patį kvapą ne todėl, kad jis buvo geriausias, o todėl, kad buvo patogiausia nieko nekeisti. Kai pagaliau išdrįsau eksperimentuoti, atradau ne tik naują mėgstamą aromatą, bet ir visą naują pomėgį.
Dabar turiu penkis skirtingus buteliukus skirtingoms nuotaikoms. Lengvą citrusinį – karštoms vasaros dienoms. Medieniško udo kompoziciją – šventiniams vakarams. Vyšninį favoritą – kasdienybei ir ypatingesnėms progoms. Ir du dar bandytinius mėginėlius, kurie laukia savo eilės.
Antra pamoka – kvepalai neturi būti brangūs, kad būtų geri. Tai vienas labiausiai paplitusių mitų, kurį griauna kiekvienas, kas bent kartą palygina aukščiausios klasės vakarietišką kvapą su kokybiška rytietiška alternatyva. Skirtumas dažnai toks minimalus, kad jį užfiksuoti galėtų tik profesionalus „nosis” su dešimtmečių patirtimi.
Jei šiuo metu jaučiate, kad jūsų kvapas jums nebeįdomus, arba tiesiog niekada nesate iki galo patenkinti savo pasirinkimu – duokite sau leidimą pabandyti kažką visiškai naujo. Nebūtinai nuo brangaus buteliuko. Užsisakykite kelis mėginėlius, skirkite po dieną kiekvienam ir tiesiog stebėkite, kaip jaučiatės. Galbūt jūsų tobulas kvapas jau laukia – tik reikia leisti sau jį atrasti.
